įpjauti

įpjauti
įpjáuti 1. tr., intr. SD439, R115, K peiliu įrėžti: Inpjáuk kiek pagalį, ir nulauši Ds. Tarnas ... inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė BsPII302. Neįpjáuk man rankos Š. Inpjáuta buvo, al[e] išgijo, tik rantas liko Šlčn. Rumbas, anpjáuta buvo Pb. | prk.: Veidas siauras, ilgas, nusmailusiu smakru. Ir akys siauros, įpjautos įstrižai J.Balt. ^ Širdis gela kaip įpjautà Šts. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdis kaip įpjautà [motinai] Rdn. | refl. tr., intr.: Kad darbininkai pas ją dirba, tai tik bijok, kad ji į pirštą neįsipjautų duoną beriekdama (tokia šykšti) I.Simon. Neinsipjaũ piršto! Dsn. Vaikai ... peiliu ne vieną kartą impjaujas DP222.intr. galėti, pajėgti pjauti: Eisiu savo medkotį pasimt, su tum neįpjáunu Erž.tr. SD161 įręsti, įrėžti (ženklą): Su peiliu įpjáuk ženklą J. Raštas ... įpjautas ant toblyčių Ch2Moz32,16. 2. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Pasdairau – po berželiu sėd, nė vieno pėdo neinpjóv[ė] Lz. O da neįpjóviau pusę pradalgėlės, tai aš radau didį radinėlį JD47. Y[ra] jau rugių įpjautų, o dar kame šventa Ona Šts. 3. intr. [i]pajėgti smarkiai pjauti dalgiu: Atrodo ne kažin kas per vyras, bet jis įpjauja Žvr. 4. refl. pjaunant javus ar šieną, įeiti, įžengti: Įsipjóvėm į sodną ir ilsamos pjovėjai sugulę Dr. 5. refl. tr., intr. pjaunant javus ar šieną įsismaginti, įsinašinti: Įsipjóvę vyrai (šieną), nė pusryčio nebenori eiti Š. 6. refl. veržiant įsirėžti, įsispausti: Pančiai arkliui į gyvą kaulą įsipjóvę Alk. Diržai giliai įsipjovė į švelnias mergaitės rankas ir kojas . Vėzas iš impato kap ansipjovė akmeninian kalnan, tai kalnas aždrebėjo AruP86(Lz). 7. tr. įvarginti, iškankinti: Aš karo lig čia (ligi kaklo) įpjáuta Vn. Tos dalys (pasogos) įpjóvė visus Vn. Įpjáuna tas tolumas nu kelių, ale kur nupulsi, kas lauk[ia]... Pp. 8. refl. įkyrėti, įgristi: Įsipjóvė tas karas lig kaulo Pj. Meisteriui galutinai įsipjauja tuščia šneka P.Cvir. Įsipjóvė su toms skundoms lig kaklo Jdr. 9. refl. įsipykti, įsivaidyti: Jie taip įsipjóvė, kad negali vienas kito matyt Plv. 10. intr. uždėti, priteisti (baudą): Atsekė rasoms, suėmė – teismas metus ir įpjovė už miško vogimą Ggr. \ pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; panupjauti; papanupjauti; papjauti; parpjauti; perpjauti; piepjauti; prapjauti; pripjauti; razpjauti; supjauti; užpjauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • įpjauti — įpjáuti vksm. Neįpjáuk mán ausiẽs, į aũsį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apipjauti — 1. tr., intr. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjauti KII255. Apipjovė aplink pirštą Ps. Kamblį appjaunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas Rud. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prapjauti — tr. 1. R pradėti peiliu ar pjūklu pjauti: Prapjaunu paltį lašinių J. Dar yr vienas kepalas duonos neprapjautas Als. Tiek bijo nu vieno klucį prapjauti Trk. 2. K peiliu prarėžti, įpjauti. | refl. tr.: Kad prasipjausi pirštą, vortinkliu liuob dėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užpjauti — 1. tr. SD430 peiliu užręsti: Čia to[je] vieto[je] reik užpjaut, ba nusmuks [užrišta virvė] Pc. Ažpjauk botkaitį – ažrašyk, bo vėl botagas nusmuks Š. Rykštės nuo balanų skiriasi, ka galai užpjauti i siūlukai galuose Prn. Ažupjauta ravelis ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įrėžti — 1 įrėžti 1. tr. R293,344, Sut, K, Š, DŽ įpjauti, įbrėžti: Įrėžiau į skūrą negerai J. Žievė peiliu įrėžtà DŽ1. Į kailio kampiuką įrėžia, jei pametei [žymę] – ir prapuolė kailiukas Grz. | refl.: Tarp jo antakių įsirėžė statmena raukšlė rš. ║ refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sriegpjovė — sriẽgpjovė dkt. Apvalióji, pri̇̀zminė, vam̃zdinė, skečiamóji, vientisi̇̀nė, įpjauti̇̀nė sriẽgpjovė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprėžti — 1 aprėžti tr., aprė̃žti, ia, àprėžė 1. Š apipjauti, apkirpti: Atskrabas aprėžk dėl naginių vaikams J. Kūdikius aprėžti (jiems drobę sukirpti) N. | refl. J. 2. kuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplink: Peiliu aprėžia aplink mano galvą ir ėmęs skūrą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpjauti — 1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjoviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjovė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjoviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjovęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjauta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dapjauti — ×dapjauti (hibr.) tr. peiliu pribaigti: Dapjovė karvę ir pardavė Kb. Musinom dapjaut teluką Rud. pjauti; apipjauti; atpjauti; dapjauti; įpjauti; išpjauti; paišpjauti; nupjauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • drikšterti — drìkšterti, ia, ėjo intr. drikstelti, kiek įpjauti: Peilis aštrus, tik drìkšterk ir nupjausi Lp …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”